trečiadienis, balandžio 23, 2008

72 valandų taisyklės magija


72 valandų taisyklė

Ar jums nepasitaikė taip, kad ką nors suplanavote, bet neįgyvendinote? Galbūt tada nusiminęs konstatavote, jog nesugebate laikytis drausmės.

Matyt, Jūs nesilaikėte 72 val. taisyklės. Ši taisyklė teigia, kad per 72 valandas turite pradėti įgyvendinti savo ketinimus. Jei to nepadarysite, 1 galimybė iš 99, kad savo ketinimą kadanors įgyvendinsite. Jei nesiimate veiklos kaip galima greičiau, mūsų smegenys netiki, nemano, kad tai rimta, tai ir pamiršta.

Kad Jūsų pasąmonė rimtai priimtų ketinimą, turite pasirūpinti, kad ji patektų į centrinę nervų sistemą. Jūsų ketinimas ten pateks tik tada, kai įsakysite konkrečiai veikti. Kiekviena lemiamo veiklos impulso laukimo valanda mažina motyvaciją.

Kuo skiriasi tuojau pat nuo labai skubiai

72 valandų taisyklė ir "kaip galima greičiau" principas nereikalauja didinti darbo tempo. Atvirkščiai, per daug skubant apima stresas, galite susirgti. Dažnai lėtumas net tinka, jis
gydo. Žmogus nesutvertas lėkti nuo vieno projekto prie kito.

Mums reikia ramybės ir tylos įsiklausyti į save, pamąstyti, pasvarstyti, suplanuoti. Turime nuspręsti, kas svarbiausia mūsų gyvenime. Tačiau yra skirtumas tarp skubėjimo ir tuojau pat. Svarbius darbus turime atlikti tuojau pat, bet ne bet kokia kaina, ne didžiuliu greičiu.

Nereikia visko daryti vienu metu, nereikia didinti greičio. Tačiau turite pradėti. Ir kuo greičiau. Skubiai pradėkite.

Atidėliojimas

"Kaip galima greičiau" taisyklė tinka visoms veiklos rūšims, kurios nėra Jums labai malonios. Čia dažnai stengiamasi atidėlioti.

Nemalonūs darbai su kiekviena delsimo valanda tampa dar nemalonesni. Atsitinka būtent tai, ko jūs taip vengėte - tie darbai pradeda Jus kankinti. Nuolat kabo virš jūsų galvos juodas debesis. Tačiau jei nemalonus darbas atliktas, diena tampa gražesnė, nes dabar atėjo eilė maloniems darbams. Užduotys mus spaudžia tol, kol jas atliekame.

Perfekcionizmas

Yra dar vienas "kaip galima greičiau" taisyklės aspektas. Labai svarbu kuo greičiau pradėti, tačiau labai svarbu mokėti ir užbaigti. Perdėtas perfekcionizmas neturi trukdyti baigti projekto, nes perfekcionizmas reiškia paralyžių. Perfekcionistai 80% savo laiko sunaudoja tam, kad padailintų 3% savo produkto, o 99% žmonių nepastebi jo pastangų rezultato. Atminkite: nė vienas žmogaus pagamintas produktas nėra tobulas.

Perfekcionizmo priežastis dažnai būna žmogaus baimė padaryti klaidų. Kai kurie laikosi taisyklės: kol nebaigtas projektas, niekas jo nematys ir nesuras klaidų. Tačiau būna taip, kad sekasi ne tam, kuris nedaro klaidų, o tam, kuris kažką daro. Tas, kuris kažką veikia, visada padaro klaidų. Rezultatai matuojami ne tuo, kas padarė mažiau klaidų. Daugelyje mokyklų vis dar ieškoma klaidų. Mes turime būti laisvi daryti klaidas. Iš jų mokomės. <...>

Turime mokytis iš savo klaidų. Tada tapsime stipresni ir, tikėkimės, išmintingesni. Geriau klaidingai pradėti, o ne tobulai delsti. Geriau darbą atlikti su nedidelėmis klaidomis nei tobulai delsti.

Trijų dienų taisyklė

Turime labai mažai žinių apie mūsų smegenų veiklą, apie pasąmonę. Mes, pavyzdžiui, negalime paaiškinti, kodėl taip greitai nuslūgsta mūsų motyvacija ir susižavėjimas. Gerai, kad žinome, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Yra paprasta gudrybė, padedanti išlaikyti susižavėjimą. Tai - trijų dienų taisyklė.

Ši taisyklė teigia, kad kas trys dienos reikia konkretaus rezultato. Kažko, kas parodytų išmatuojamą rezultatą. Ilgalaikiuose projektuose galėtų atsispindėti atskirų etapų rezultatai ar daliniai rezultatai. Daugelis žmonių išeikvoja savo jėgas, nes pasitenkina tik vienu rezultatu. Užuot veikę plačiau, triūsiame prie vieno projekto, kol gauname bent jau dalinį rezultatą.

Jei per tris dienas nebus nė vieno rezultato, labai greitai mūsų motyvacija nusmuks iki nulio. Reikės didelių pastangų, kad išjudintume reikalus. Prisiminkime palyginimą su traukiniu. Jei traukinys važiuos visu greičiu, nušluos iš savo kelio visas kliūtis. Jei per tris dienas įstengsite pasiekti bent vieną laimėjimą, dirbsite labai efektyviai ir automatiškai tapsite puikiu pavyzdžiu.

Trijų dienų taisyklė Jūsų bendradarbiams

Kiekvienas tranautojas kas trys dienos taip pat laukia rezultato, kad išliktų motyvacija ir varomoji jėga. Paaiškinkite jiems šį dėsnį. Paskirstykite darbo procesą taip, kad būtų
įvykdytos taisyklės sąlygos.

Dar jūsų bendradarbiams bent kas trys dienos reikalinga jūsų parama. Tai galėtų būti kokia nors forma išreikštas padrąsinimas, kažkoks veiksmas, parodantis, kad darbuotojas yra ne vienas, kad jūs jam padedate.

Naujas darbuotojas, kuris ką tik pradėjo dirbti, galėtų, matyt, rečiau nei kas trys dienos pateikti rezultatą. Tačiau kas trys dienos reikia jį padrąsinti ir paremti. Tai galima atlikti įvairiai: per trumpą asmenišką susitikimą, kartu dirbant, paskambinus telefonu, perdavus jam savo knygą ar garso kasetę. Padrąsinti galima įvairiai.

Tam, kad kas trys dienos kitiems padėtumėte ir juos žavėtumėte, turite pats "degti". Jums pačiam reikia motyvacijos ir susižavėjimo. Jūsų niekas kitas nepalaikys geriau nei kas trys dienos jūsų pačių pasiektas rezultatas. Niekas nepalaikys geriau jūsų pačių varomosios jėgos nei jūsų paties laimėjimai; ir visai nesvarbu, kokie jie, svarbu, kad jie būtų naudingi jūsų įmonei.

Jei norime, kad mūsų bendradarbiai greičiau judėtų, turime patys greičiau judėti. Tegul nesuklaidina Jūsų rezultatai.

Viena vertus, kas trys dienos reikia bent vieno rezultato, kita vertus, rezultatai nereiškia, kad turite neišvengiamai sunkiai darbuotis. Gali būti, kad pasiekti laimėjimai yra anksčiau pradėtos veiklos rezultatas.

Ką nuveikėte šią savaitę, sužinosite tik po savaitės. Ką padarysite šį mėnesį, išryškės tik po mėnesio. Ko pasiekėte per pusmetį, duos derlių kitą pusmetį. Ką nuveiksite žiemą, duos
pelną vasarą.

Rezultatai, kurių pasiekėte šiandien, yra praeitos veiklos ir pastangų rezultatas. Šiandien tos pastangos atsiperka. Jūsų pajamos šiais metais yra bendras jūsų veiklos per pastaruosius metus rezultatas.

Tegul nesuklaidina jūsų rezultatai. Stebėkite savo veiklą ir būkite produktyvūs. Nugalėtojai niekada neapleidžia produktyvios pakopos. Jie žino, kad dabartinė jų veikla tikrai kuria ateitį. Jie gyvena pagal principą: aš produktyvus, todėl esu geras pavyzdys.

Bodo Schafer, Nugalėtojų principai

pirmadienis, balandžio 21, 2008

Deepak Chopra knyga "GALIA, LAISVĖ, MALONĖ"


Kaip galėtume pažinti bei suprasti save ir tiesiogiai prisiliesti prie didžiausių gyvenimo paslapčių? Ar toks supratimas patenkintų mūsų racionalaus proto keliamus reikalavimus, ar derėtų su tomis žiniomis apie visatą, kurias mus teikia šiuolaikinis mokslas ir kosmologija?

Skaitydami šią knygą jūs atrasite tas tiesas, kurios iki šiol slypėjo giliai jūsų širdyse. O jas atradę, patirsite didžią nuostabą, meilę ir nuolankumą. Kiekvieno mūsų esatis kantriai laukia, kol mes tapsime pasiruošę, o tada pakviečia žvilgtelėti į švytinčias egzistencijos paslaptis: kaip radosi visi daiktai, kaip jie buvo puoselėjami ir tobulinami. Regėdami šią paslaptį mes sveikstame patys ir gydome pasaulį.

Kur įsigyti? Knygynuose arba internetinėse parduotuvėse (pvz., patogupirkti.lt)


Ištraukos:


Indijoje žinomas toks senovės posakis: "Grįždamas atgal į save aš vis kuriu. Kuriu protą, kūną, kuriu pojūčius, kuriu visatą. Kuriu visa tai, kas yra mano tikrovė".

Kai žinome, kad mūsų kūnas-protas yra grynosios sąmonės laukas, mes liaujamės kabintis į laikinus ir nerealius dalykus. Liaujamės gūžtis iš baimės. Mes laisvi tarytum vėjyje sklandantis lapas,laisvi kaip pats vėjas. Nieko nėra vertingiau už visišką grynosios ir nesuvaržytos sąmonės teikiamą laisvę. Tai tikrasis išsivadavimas, nušvitimas.

Vedanta tvirtina: "Pažink vieną vienintelį dalyką - tą, kurį pažinęs pažinsi ir visus kitus". Tas, kuris pažįsta savo Esatį, nepatiria pasaulio apribojimų.
<...>
Pasaulis yra sinchroniškas, vienalaikis, visa kas jame vyksta iš karto. Vienu metu esame begalybės galimybių. Visa kas vyksta iš karto ir visa kas yra susiję su viskuo. Toks vienalaikiškumas galimas todėl, kad egzistuoja reiškinys, vadinamas beribe koreliacija. Beribė koreliacija - tai galimybė vienu metu vykti begalei tarpusavyje derančių įvykių.
<...>
Visata iš tikrųjų yra žvaigždžių simfonija. Ir kai mūsų kūno virpesiai dera su šios simfonijos garsais, viskas vyksta spontaniškai ir be regimų pastangų, į mus liejasi visatos energija ir džiaugsminga ekstazė.
<...>
Protas žino viską iš karto, jis vienu metu yra visur ir jis - visagalis. Nors būna išreikštas lokalizuotose formose bei reiškiniuose, iš tikrųjų protas yra nelokalus, jis neturi konkrečios savo buvimo vietos.
<...>
Ką mato mūsų akys ir ką liečia pirštai, tuo mes tampame. Mūsų tikrovės interpretavimas sukelias visas kūno biochemines reakcijas. Atskiros interpretacijos tampa prisiminimais, ir šie savo ruožtu spontaniškai skatina pokyčius - mes apie tai net nežinome. Kur šie prisiminimai saugomi? Jų esama visur. Jie nelokaliai yra mūsų sieloj, smegenyse ir kiekvienoje kūno ląstelėje.
Mūsų kūnas - idėjų laukas.
<...>
Supratę interpretacijos jėgą, galime naujai suprasti kūno-proto darinį. Tada prasideda stebuklai. Viduje užgimsta gydomoji jėga - juk savyje turime tikrą vaistinę, kuri gali pagaminti visus reikalingus vaistus. Taip pat galime perorganizuoti savo laiko supratimą ir fizinę to supratimo išraišką - tuo būdupasukamas atgal ar sustabdomas senėjimo procesas.
<...>
Koks mano gyvenimo tikslas? Būti laimingam, džiaugsmingai dalyvauti kuriamajame visatos evoliucijos vyksme. Gyvenimas yra visuotinės dvasios, ar sąmonės, vaizdinys, kosminis žaismas, induzime vadinamas žodžiu lila.Viskas yra sąmonės žaismas. Lila.
<...>
Kaip kad kino filmo herojų nėra televizoriaus viduje, kai žiūrime filmą, kaip kad Bethoveno nėra radijo imtuve, kai klausomės jo kūrinių, taip ir nerasime kūne sielos - per kūną ji reiškiasi ir lokalizuojasi.
<...>
Kūrimas (gimimas), raida ir išsiskaidymas (atsinaujinimas) yra trys visatos vyksmo dalys.
<...>
Socialinės aplinkos ir ydingo auklėjimo sukurtas kalėjimo sienas sugriauname tada, kai nebesijaučiame už nieką viršesni, kai atsisakome noro valdyti ir kontroliuoti kitus žmones, kai leidžiame jiems ir sau būti savimi.
Išsilaisviname, kai nustojame ginti savo požiūrį, kailiaujamės mąstę stereotipais, kai mažai pažįstamų žmonių atžvilgiu nebepuoselėjame nei pernelyg didelių simpatijų, nei antipatijos, kai išmokstame atsispirti baimės ir pykčio impulsams, kai liekame kuklūs, užuot buvę agresyvūs, kai mūsų kalba žadina tik gėrį, o širdis skleidžia meilę.
Kaip suprantame, kad jau esame laisvi? Kai išsilaisviname, pasijuntame laimingi ir ramūs, o nerimas ir baimė pasitraukia. <...> Kai išsivaduojame iš nuoskaudų, kai liaujamės smerkti ir niekinti, lieka stebuklai.<...>
Siela - šaltinis, iš kurio trykšta kūrybiškumas, supratimas, harmonija, ramybė, juokas. Tame šaltinyje slypi visos mūsų galimybės, taip pat - neišmatuojame iš žodžiais nenusakoma ramybė.
<...>
Dvasios pasaulis yra asmeninės galios šaltinis. <...> Tikroji galia skatina kurti, keistis, mylėti, gydyti, išsilaisvinti. Tokia galia kyla tada, kai prisiliečiame prie giliausiųjų savo klodų, prie to, kas tikra. Štai kodėl visi tvirti žmonės visų pirma kreipia žvilgsnį į save, o ne į išorę.
<...>
O štai iš vidaus kylantis džiaugsmas nuo situacijos nepriklauso. Taip pat jis nepriklausonuo kitų žmonių, aplinkybių, daiktų. Esame laimingi be priežasties. Tik todėl, kad gyvename, žiūrime į žvaigždes, matome pasaulio grožį, patiriame būties stebuklą.
Visa gyvenime yra laikina, visa kinta. Tokia mūsų pasaulio prigimtis. Tačiau kai esame orientuoti į save, pokyčiais džiaugiamės, užuot su jais kovoję.
<...>
Verčiau būkime spontaniški, nes iš spontaniškumo randasi džiaugsmas. Būkime natūralūs ir leiskime, kad visata su mumis žaistų savo amžiną žaismę.
<...>
Visa kūrinija įkūnija kontrastą, įtampą, dieviškąjį nepasitenkinimą. Jei visatoje viešpatautų tik tiesa, gerumas, harmonija ir grožis, visata imtų nevaldomai plėstis ir galų gale išnyktų. Nebūtų jėgos, kuri galėtų ją sustabdyti. Kita vertus, jei egzistuotų vien destruktyvios inercijos jėgos, visata greitai sudegtų mirtiname karštyje. Ji pultų į juodąją skylę ir išnyktų - bumbt! Taigi reikia dviejų polių. Tarp jū vyksta žaismė. Antraip pasaulis egzistuoti negalėtų.
<...>
Kai demonstruojame ir gerąsias ir blogąsias savybes, mes esame vientisi. Ne ydingi. Kai savo šešėlio draugijoje jaučiamės gerai, kai su juo sugyvename, nes taip nulemta beribės sąmonės, mūsų gyvenimas yra puikus nuotykis, o mes patys - žavingi. <...> Kai susitaikome su savo stiprybe bei silpnybėmis, imame spinduliuoti tikrąjį žmogiškumą. Esame mieli ir mylimi.
<...>
Visi santykiai yra veidrodis, kuriame atsispindi mūsų "aš". Atsispindime žmonėse - ir tuose, kurie mus žavi, ir tuose, kurie atstumia. Traukia ir žavi mus tie žmonės, kurie turi tų pačių teigiamų bruožų kaip ir mes. O atstumia tie, kurie turi tų pačių neigiamų bruožų.
<...>
Nepriklausyti nuo vaidmenų, tačiau vaidinti juos aistringai - štai kas yra tikrasis neprisirišimo menas.
[2008-04-21]
Gimstame turėdami gebėjimą kurti, augti, evoliucinuoti, reikštis. Tokia yra mūsų tikroji prigimtis.
<...>
Baimės būsena yra atsiskyrimo būsena. Ji kyla tada, kai priešinamės esamybei. Kai liaujamės priešintis, įvykiai ima tekėti sava vaga spontaniškai, be regimų pastangų.
<...>
<...> galioja toks esminis principas: visa kas, į ką atkreipiame dėmesį, mūsų gyvenime intensyvėja.
<...>
Kaip Esatis materializuojasi? Ji generuoa idėją, galimybę, kuri tuojau pat lokalizuojasi tikrovėje. Juk ne veltui Biblijoje pasakyta: "Pradžioje buvo žodis, tas žodis tapo kūnu ir gyveno su Dievu". Štai toks yra pasireiškimo vyksmas. Kas yra žodis? Tai idėja, sąvoka, koncepcija. Ji spontaniškai gimsta sąmonėje, o paskui įgauna materialią išraišką. Štai ir viskas.
<...>
Tikra teritoja - tai pačios Esaties potyris. Žemėlapis - tai idėjos, pavadinimai, etiketės. Mūsų sąmonėje gimusi idėja spontaniškai sukuria materialios tikrovės objektą. Tai sukūrimo vyksmas. Tai reiškiasi visata. Visata yra galimybių laukas, kuris sąveikauja pats su savimi. Todėl kiekvienas troškimas jau turi savyje spontaniško išsipildymo mechanizmą. Visa, ko reikia, yra dėmesys ir nesikišimas į vyksmą.
<...>
Prisirišimas yra baimės, nerimo, abejonės forma. Jis trikdo gamtos sąmonės srautą. Kai susikuriame troškimą, mes turime tiesig leisti jam įvykti. Turime pasikliauti, kad visata pasirūpins jo pasireiškimu. Nereikia rūpintis rezultatais - tik paleidžiame troškimą iš širdies ir laukiame, kol visata jį išpildo. Kauo labiau esame atsisieję, tuo spontaniškiau troškimai materializuojasi.
<...>
Leiskime savo tikslamsvyktiir neabejokime. Nesistenkime ir troškimai pasireikš fizinėje tikrovėje.Troškimai - tarsi dirvonsubertos sėklos. Jie laukia tinkamo metų laiko, tada spontaniškai pražysta puikiausiais žiedais, virsta stebuklingais medžiais.
<...>
Dar galima sakyti, kad aplinkinis pasaulis ir vidinis pasaulis yra mūsų asmeninės evoliucijos išraiška esamuoju momentu.
<...>
Veikiant kosminei sąmonei, suprantame, kad svarbiausia gyvenime yra santykiai su žmonėmis.
<...>
Veikiant kosminei sąmonei taip pat suprantame, kad nesame nei fizinis kūnas, nei protas. Liaujamės tapatintis su savo vaidmenimis. Mes - nebylūs stebėtojai. Todėl mus apima laisvės pojūtis. Taip, mes vaidiname socialinius vaidmenis, tačiau tuo pat metu esame laisvi. Ir dar suvokiame, kad po vadinamosios mirties mūsų siela ims vaidinti kitus vaidmenis. Tai mus ramina. Veikiant ir klestint kosminei sąmonei visata žaidžia pati su savimi per mus. Tai nepaprastas šokis ir vyksta jis be regimų pastangų.
<...>
Esminė mūsų prigimtis - grynoji sąmonė. Siela, kaip grynosios sąmonės aspektas, stebėdama grynąją sąmonę kuria erdvę, laiką,materiją ir priežastinius ryšius.
<...>
Kaip apie save galvojame, tokie ir tampame erdvėje ir laike.
<...>
Mano gimtinėje Indijoje, žodžiu lila vadinamas kosminis Šivos ir Šaktės šokis. Tai yra vyriškos ir moteriškos jėgos sąveika. Tai - kūrimas. Ant žemės pastatyta koja simbolizuoja absoliuto lauko ramybę, o pakelta viršun koja - reliatyvumo lauko dinamiką. Tokie yra šokio žingsniai. Pirmučiausia jie išreiškia kūrybos žavesį ir laisvę.
<...>
<...>"Nesistenkite išmokti, o stenkitės prisiminti". Ką turime prisiminti? Savo tikrąją prigimtį!Kai atrandame savo tapatybę, persimainome ir pasveikstame visais lygmenimis. Denbudizmo išmintis sako: "Rudenį lapai, žiemą sniegas, vasarą vėjas, pavasarį gėlės... Jei esi pabudęs, tai geriausias tavo gyvenimo laikas."
<...>
Galia - tai gebėjimas apreikšti visa ką, ko mes trokštame, taip pat ir tikrovę, kurią norime patirti. Tikroji galia kyla iš <...> Buvimo.
<...> įgyta galia daromus didžius, lemia mūsų sėkmę ir padeda gyventi be kančių.
Mes - Buvimas, kuriam mintys kyla.
<...>
Pirmasis ženklas, kad gyvename prisilietę prie šaltinio, yra nerimo nebuvimas.
<...>
Antrasis ženklas yra nuolat patiriamas sinchroniškumas ir reikšmingi sutapimai.
<...>
<...> negalim ignoruoti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių įvykių. Kai tai atsitinka, paklauskite savęs: "Ką tai reiškia? Kuo šis sutapimas man reikšmingas?". Galima sakyti, kad sutapimas yra sielos pranešimas, užuomina, kurią perduoda nelokalusis "Aš". Nelokalusis "Aš" yra neapribota dvasia. Kita vertus, lokalusis aš - tai ta asmenybė, su kuria mes dažnai tapatinamės. Tuo pat metu esame ir viena ir kita. Todėl vykstant sutapimui lokalusis "aš" gali žvilgtelėti į nelokalųjų "aš".
Kai sąmoningai suvokiame savo sielą, viską priimame kaip stebuklą. Mes laimingi,gyvenimas mainosi, keičiasi į gerą, jaučiame savo vidinio pasaulio sąsajas su išoriniu pasauliu, žinome, kad kiekvieną mūsų gyvenimo įvykį yra numačiusi ir suderinusi visata.
<...>
Ir pagaliau trečiasis ženklas, kad gyvename prisilietę prie šaltinio, yra supratimas, kad esame kūrėjai, o ne aukos. Suprantame, kad pasaulis yra mūsų minčių, troškimų ir interpretacijų atspindys. Kiekviena situacija, kiekvienas įvykis ir visi santykiai - visa tai atspindi mūsų vidų. <...> Kad ir kas aplinkui vyksta, vyksta todėl, kad tai kuriame mes.
<...>
Evoliuciniai troškimai yra tokie, kurie, kai išsipildo, patenkina ne tik mūsų poreikius, bet ir visų tų, kurie yra šalia. Jie nusirita kaip bangos per visatos sąmonę ir paliečia daugybę žmonių.

sekmadienis, balandžio 20, 2008

Įspūdžiai iš Bodo Schafer seminaro

Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau B.Shafer seminare "Prasiveržimas į finansinę laisvę" (vykusio seminaro informaciją rasi čia)! Jis man buvo naudingas tuo, kad paskatino labiau valdyti ir rūpintis visomis savo gyvenimo sritimis: emocijomis, sveikata, santykiais, finansais ir gyvenimo prasme. Šiomis sritimis rūpinausi ir anksčiau, bet be nuoseklios sistemos. Ypatingai prasta padėtis susidarė finansinėje srityje. Nors uždirbu nemažai, gyvenu gerai, tačiau dar daugiau turiu skolų. B.Schafer savo knygose, audio įrašiuose, seminaruose parodo kelią kaip nesudėtingai įgyventinti savo siekius - tuo pat metu džiaugtis gyvenimu, kaupti pinigėlius lygiagrečiai nuosekliai įveikiant skolas, ir tapti savimi pasitikinčiu, pasiturinčiu, sėkmingu žmogumi. Nors sudėtinga tiesiog žodžiais apibūdinti tą ypatingą emocinę naudą, kurią gavau iš šio 3 d. seminaro. Visgi galiu išvardinti kitus kertinius dalykus, kuriais galėčiau reziumuoti seminarą. Bet tai tik žodinis reziumė, kuris neatspindi to tikrojo iš tikrųjų egzistuojančio teigiamo pojūčio mano viduje.

Seminaro reziumė:

  • Svarbu yra rūpintis visomis 5 gyvenimo sritimis: emocijomis, sveikata, santykiais, finansais, gyvenimo prasme.
  • Mes įgyvendiname tai, į ką koncentruojamės. Pildyk sėkmės žurnalą.
  • Svajok ir vizualizuok savo svajones. Pildyk svajonių albumą. Svajonės virsta realybe.
  • Svarbu susitvarkyti su nuostatomis ir veikti.
  • Svarbu rūpintis finansine ateitimi. To galima pasiekti taupant, investuojant, atliekant mėgiamus užsiėmimus. Investuojant svarbus ir psichologinis faktorius, reikia pasižymėti ir investavimo tikslus.
  • Svarbu yra susirasti ir mokytis iš Tavo siekiamų tikslų jau įgyvendinusio žmogaus, kuris tampa Tavo mokytoju, treneriu. Taip žymiai greičiau tobulėji, nors dažnai tenka mokytis skausmingais keliais.
  • Ypatingai svarbu planavimas, disciplina.
  • Daugiau galvokite. Taupykite. Planuokite. Investuokite. Daugiau uždirbkite. Mėgaukitės :)
  • Mes privalome taip užprogramuoti savo pasąmonę, kad ji dirbtų mums!
  • Penki dalykai, padedantys sukurti "stebuklą": knygos, žurnalai, seminarai, bendravimas, veikla.


trečiadienis, balandžio 16, 2008

Dariaus Čibonio knygos "Svajonės link" pristatymas

Dariaus Čibonio, ilgamečio pardavimų ir lyderystės trenerio, knygos „Svajonės link“ pristatymas.

ketvirtadienis, balandžio 10, 2008

Aplinkinių reakcija į mūsų svajones

Mes visi girdėjome sakant: “Mes neturime kalbėti apie gerus dalykus, kurie mums atsitiko, nes kitų pavydas sugriaus mūsų laimę”. “Nieko panašaus. Tie, kurie yra laimėtojai, išdidžiai kalba apie stebuklus savo gyvenime”. Paulo Coelho

Jeigu nori sužinoti, kaip į tave žiūri kiti žmonės, papasakok jiems apie savo planus ir svajones. Kas blogos nuomonės apie tave, tai viską beviltiškai kritikuos. O kas teigiamai į tave žiūri, tai stengsis patarti, kaip tau geriau pasiekti savo tikslų.

Kai apie savo sėkmę pasakoji pažįstamiems. Draugai apsidžiaugs, priešai nusimins.

Kai apie savo sėkmę pasakoji nepažįstamiems. Tinginiai palaikys pagyrūnu. Sėkmingi žmonės norės susidraugauti.

Michail Litvako

Sėkmingieji rekomenduoja atsiskleisti ir esant reikalui pasidžiaugti pasiekimais su kitais :)